2013 m. gegužės 30 d., ketvirtadienis

VEIKSMAI KOVOS LAUKE

       Airsofto žaidimas gali būti greitas, įnirtingas ir velniškai linksmas laisvalaikio praleidimo būdas. Čia pateiksiu keletą patarimų kurie gali padidinti jūsų pergalės tikimybę. O tuo pačiu ir visą smagumą. Kadangi Airsoftas yra karinis žaidimas, tai ir visa jo metu naudojama taktika kopijuojama nuo kariuomenės taktikos. Žinoma šratas, tai ne kulka. Taigi ir atstumus reikėtų koreguoti prisitaikant prie ginklų pajėgumo. Tačiau tai neturėtų būti kliūtis gerai praleisti laiką.
       Mažuose, vietinės reikšmės žaidimuose, dažniausiai susirenka po 10-20 kovotojų kiekvienoje pusėje. Taigi ir visa jų taktika remiasi skyriaus ar grandžių dydžio dalinių veiksmais. Yra keletas karinių taisyklių kaip turėtų elgtis nedideli daliniai. Šių taisyklių taikymas padės jums įgyti pranašumą vykdant žvalgybą, judant, sustojus poilsiui, įkuriant stovyklą, užimant gynybą ar esant susidūrimui su priešu. 
Taktinis judėjimas turi tris pagrindines užduotis: 
  •  Likti nepastebėtiems priešo; 
  • Būti pasiruošus efektyviai veikti esant susidūrimui su priešu; 
  •  Apsaugoti dalinį nuo priešo ugnies kai judam link ar nuo tikslo.
       Kariuomenė jau atidirbo ir įrodė taktikų, kurios tenkina šiuos kriterijus naudingumą. Ir jas nesunkiai galima pritaikyti airsofte. Skirtumas tik tame, kad tikri kariniai veiksmai dažniausiai vyksta 100-300 metrų atstumu (išskyrus miestą ir veiksmus pastatuose), o airsoftininkai šaudosi per 30-50 metrų viens nuo kito. Neskaitant atstumo visą kitą galima sėkmingai pritaikyti. 

Taigi štai keletas patarimų vykdant žvalgybą: 
  • Niekad nesirinkti akivaizdaus kelio (priešas nekvailas ir bus pasiruošęs jus sutikti); 
  •  Judant keliu būti itin atsargiems ir saugotis atotampų, minų bei pasalų; 
  •  Niekad neįrengti patrulio bazės strategiškai svarbiose vietose, apie kurias gali žinoti priešas; 
  •  Niekad aklai nepulti persekioti besitraukiančio priešo (gali būti apgaulingas atsitraukimas); 
  •  Niekad negrįžti nuo tikslo tuo pačiu keliu, kuriuo judėjote link jo (gali laukti pasalos); 
  •  Išsidėstyti optimaliai tiek judėjimo, tiek sustojimo metu (išnaudoti visas priedangas); 
  •  Išlaikyti kaip galima didesnius atstumus tarp karių, tuo pačiu metu neprarandant kontakto su jais. Taip priešui bus sunkiau sunaikinti jus viena šratų serija ar granata; 
  •  Judantys priekyje turėtų karts nuo karto atsisukti ir įsitikinti ar galiniai neatsiliko. Taipogi jie gali norėti perduoti nebylaus valdymo signalus priekiniams; 
  •  Elgtis tyliai ir stengtis išlikti nepastebėtais (nelipti ant storų šakų, nes jos garsiai lūžta); 
  •  Nežygiuoti išilgai medžių linijos. Eiti paraleliai jos keli metrai į miško vidų. Vengti proskynų. Jei priešas jus pastebėjo – maskuoti savo judėjimą dūmais. 
  •  Nešnekėti nebent tai būtina. Bendrauti nebylaus valdymo signalais; 
  •  Jei priešas jus aptiko neleiskit jam atspėti jūsų ketinimų, klaidinkit, keiskit judėjimo kryptį; 
  •  Sustojus ilgesniam laikui iškart suformuokit žiedinę gynybą; 
  •  Prieš sustojant atlikti manevrą, vadinamą „Vilko koja“.
Kaip turėtų elgtis karys susišaudymo metu:
  • Esant kontaktui, jei priešas jūsų nepastebėjo, laikytis tylos, nebylaus valdymo signalais informuoti grupės vadą ir tuo pačiu metu tyliai susirasti priedangą bei laukti tolesnių nurodymų; 
  •  Jei priešas jus aptiko, reiktu balsu perspėti komandos draugus, iškart susirasti priedangą ir atidengti ugnį; 
  •  Niekad nepulti į pastatą tiesiai per pagrindines duris jei yra šoninės ar langas (naudoti granatas); 
  •  Neiškišti galvos virš priedangos/sienos jei galima šaudyti iš už kampo; 
  •  Šaudant gulint ar iš priedangos, prieš pakylant, pirma pasiriskit į šoną (taip suklaidinamas priešas ir jūs negausit šrato kakton vos pakilę); 
  •  Bėgant į priedangą judėkit tiesiausiu keliu (nebent mokat greitai judėti šuorais/gyvatėle).
Patarimai maskuojantis: 
  • Žiūrima pro priedangą arba iš už priedangos, bet ne virš jos; 
  •  Žiūrint virš priedangos stengtis nepažeisti tiesių linijų; 
  •  Vengti pavienių ir akivaizdžių priedangų; 
  •  Vengti horizonto linijos (už nugaros turėtų būti krūmai, o ne plikas dangus); 
  •  Vengti kontrastų (kamufliažas neturi išsiskirti supančios augmenijos fone); 
  •  Maskuotei naudotis šešėliais, tačiau vengti nuosavo šešėlio; 
  •  Maskuojantis ir judant vengti kalnų, eiti pamiške ir pašlaitėm.
        Tai tik keletas patarimų, kuriuos radau internete ar iškrapščiau iš atminties. Norint pasiekti optimalių rezultatų reiktų atlikti ne vieną mokamąją treniruotę tiek vienam, tiek komandos sudėtyje. Tai nėra sunku, užtat žymiai pagerina jūsų, kaip kovinio dalinio galimybes nugalėti. 

Toliau keletas iliustruotų patarimų žvalgui:






















Ir pabaigai kelios schemos:
  L tipo pasala:
 Veiksmai susidūrus su priešu kai atliekamas puolimas:





















 Veiksmai susidūrus su priešu kai atliekamas atsitraukimas:

Kolkas tiek, jei turit kokių pageidavimų - rašykit komentaruose.

2013 m. gegužės 21 d., antradienis

NEMIRTINGIEJI AIRSOFTERIAI


Trumpametražis filmukas apie tai, 
kaip mano galva atrodytų Cheatinimas realiame pasaulyje: 


Ir jūs dar klausiate kodėl niekas nemėgsta Maklaudų?

2013 m. gegužės 3 d., penktadienis

MASKUOTĖ


Šįkart pasidalinsiu savo mintimis apie maskavimosi būdus ir ypatybes. Kadangi tai mano mintys, tai jūs drąsiai galite jas palaikyti arba su jomis nesutikti. Jei ką praleisiu – praneškite apie tai komentaruose ir aš pasistengsiu pasitaisyti.
Kuo maskuotė svarbi Airsoftininkui? Mano galva, tai antras pagal svarbumą dalykas po ginklo ir apsauginių akinių. Kadangi visas šaudymasis vyksta per 30-50 metrų, iškyla būtinybė likti kuo ilgiau nepastebėtam priešo. Aišku, kad ir kaip gerai būsite užsimaskavę, jus galiausiai išduos AEG šūvio metu skleidžiamas garsas ir serijomis lekiantys BBS‘ai. Kai kuriais atvejais galima netgi nusmeigti priešą guminiu peiliu. Tačiau tai jau iš Snaiperių aprangos ir taktikos temos, apie kurią kalbėsime skyriaus gale.
Pirmasis Airsoftininko maskuotės elementas yra jo dėvima apranga. Tai turėtų būti kariškas kitelis (švarkas) ir kelnės arba kažkas panašaus. Naujokai, taupantys pirmajai ekipuotei, gali smarkiai nustebti, kai atvykę į žaidimą bus išvadinti „Pokemonais“ ir pasiųsti tolyn nežinoma kryptimi. Vadinamojo „SWAT‘o“ gerbėjus turiu nuliūdinti, kad juodos spalvos natūraliai gamtoje beveik nepasitaiko ir nematomi jūs būsit tik nakties metu ar sulindę į belangius pastatus. Taigi nerekomenduočiau pirkti juodų aksesuarų, tokių kaip taktinės liemenės, pistoletų dėklai, šalmai, pirštinės, netgi akiniai. Aišku visiškai išvengti juodos spalvos nepavyks. Dauguma parduodamų AEG yra nudažyti juodai, taip pat ir kariniai batai (kerzai), kaip taisyklė, dažniausiai būna juodi. Su šita negerove galima kariauti arba bent jau pasistengti ją sumažinti. Visad galima taikyti perdažymą, tačiau jei nesi profesionalas, to nerekomenduoju.
Grįžtant prie aprangos, reikia paminėti, kad jį būna įvairiausio marginimo. Štai keletas pavyzdžių: 
 Visi šie margučiai yra vienas ir tas pats raštas. Skiriasi tik jų spalvų deriniai. Vienas iš labiausiai paplitusių yra „Woodland“ marginimas. Tai žalių, rudų, gelsvų ir juodų dėmių mišinys. Šio marginimo aprangą galima sutikti tiek karinės aprangos, tiek medžiotojų, netgi turistinių prekių parduotuvėse. Taip pat ji dažniausiai pasitaiko ir turgeliuose ant prekystalių. Verčiant pažodžiui WOOD reiškia mišką, o LAND – pievą, lauką. Tai ganėtinai universali maskuotė ir tenkina pagrindinius jai keliamus reikalavimus, kadangi dažniausiai Airsofto žaidimai apsiriboja miškeliais ir jų pakraščiais. Visi baltai juodi, pilkšvi, melsvi bei kitų panašių, egzotiškų spalvų pamarginimai dažniausiai turi prierašą URBAN ir yra skirti miesto sąlygom, žaidžiant pastatuose ar gyvenvietėse.
Prie kitelio ir kelnių reikėtų galvos apdangalo. Susirasti galima visko, pradedant nuo skarelių su kepurėm ir baigiant kaukėmis bei šalmais. Aišku nė viena, pilnai išbaigta, kario ekipuotė filmuose nepasibaigia be taktinės liemenės, kelių ir alkūnių apsaugos, pistoleto dėklo prie kojos, gertuvės ir kitų „kietų“ elementų. Štai keletas pastebėjimų iš mano praktikos:
Taktinė liemenė yra brangus, bet naudingas daiktas. Jų būna jau galutinai sukomplektuotų ir komplektuojamų pagal pageidavimą. Pastarosios liaudyje vadinamos „MOLE“ ir yra gan brangus malonumas. Nes nusipirkęs liemenę atskirai perki tau reikalingus priedus, kurie yra tvirtinami prie jos (krepšelius dėtuvėms, granatoms, dėklą pistoletui ir panašiai). Aišku kartais gelbėja pigesnė kiniška produkcija, bet jos patikimumas irgi būna atitinkamas kainai. Šiaip „MOLE“ vadinamas pats diržų tinklas, prisiūtas prie liemenės priedų tvirtinimui. Ir kartais kiniški priedai gali netikti Lenkijoj siūtai liemenei bei atvirkščiai.
Prie kojos pritvirtintas pistoletas gerokai suvaržo judėjimą. Tenka saugotis, kad jis kur neužkliūtų. Verčiantis į šoną jis smagiai renka purvą, o greitai judant vis taikosi numauti jums kelnes. Bet neskaitant viso to, atrodo tikrai gražiai (autoriaus pastaba). Patogiau pistoletą tvirtinti prie taktinės liemenės. Aišku jis užima nemažai vietos, tačiau ne taip varžo judesius.
Kelių ir alkūnių apsaugos taip pat yra tikros nenaudėlės, nes vis taikosi nuo jūsų pasprukti arba nuslysta velniai žino kur. Žaidžiant miške man pilnai užtenka vienos kelio apsaugos (to kelio ant kurio tupiu), o kitelis ilgomis rankovėmis apsaugo mano alkūnes.
Gertuvė yra tikrai naudingas išradimas. Ypač vasarą ilgų žaidimų metu. Tai gali būti ir paprasta kariška gertuvė iš plastiko ar metalo, ir sudėtingas įrenginys vadinamas „Camelpack“ (kupranugario krepšys). Dujokaukės, apsauginės liemenės, medicininiai paketai, guminiai peiliai, žiūronai, kompasas, visa kita autentika yra pageidaujama, bet vietinės reikšmės žaidimuose nebūtina.
Šalmus dėvi visi tikri kariai, tikrame kare. Tačiau kiek jie praverčia airsofte sunku pasakyti. Kažkam jie gražūs, kažkam patinka turėt papildomą apsaugą, kažkas nemėgsta papildomo svorio ir išlaidų. Kaip bebūtų tai yra kiekvieno asmeninis reikalas. Patarimas tik toks – renkantis ekipuotę ir kitus priedus, pasistenkit, kad jų spalva labai neišsiskirtų iš bendro jūsų maskuotės atspalvio. Kaip tai padaryti? Naudokitės veidrodžiu.
Grįžtant prie maskuotės reikia paminėti veido maskuojamuosius dažus. Dauguma juos matė naudojant filmuose, kai kas išbandė pratybų metu. O štai nevykusio makiažo pavyzdys:
 
 Panašu, kad šis karys ruošėsi tik paradui, o ne realiems kovos veiksmams ar pratyboms. Pažiūrėkit ir patys nuspręskit ką galima taisyti. Aišku jei nekreipsim dėmesio į raudoną beretę taisyti reikėtų viską. Mano galva jo žalia dažų spalva gan stipriai rėžia akį, taip pat jis ganėtinai persistengė su juoda. Kaip ir minėjau juodos spalvos miške reikėtų mažinti iki minimumo. Ją pakeisti galėtų tamsiai ruda. Kad ir smarkiai išsidažęs, šis vyrukas pagailėjo dažų kaklui, lūpoms ir ausims. Visi nenudažyti odos lopai šviesis iš gan toli. Minėtų vietų jis nenusispalvino tikrai ne be reikalo. Jam pagailo savo ausų. Karinio makiažo dažai turi savybę nenoriai palikti jūsų veidą. Vien vandeniu jų nenusiplausi. Muilas irgi padeda tik po ilgo trynimo. Išeitis – makiažo valymo servetėlės. Skamba tikrai nekariškai, bet padeda. Teisingai karo spalvom nusitepliojęs karys turėtų atrodyti šitaip:
 Visas savo veido marginimas, o po to bandymas tą kūrinį nusivalyti, yra laiko reikalaujantis ir erzinantis dalykas. Išeitis skubantiems – medžiaginės arba specialiai airsoftui pritaikytos plastikinės veido kaukės:

 Taip pat dažnai maskuotei naudojamos „Shemagh“, tinklinės ar kitos skarelės:
Paprastas skarelės panaudojimas (šiam kariui garantuotai užrasos akiniai): 
Dar vienas iš būdų kaip užsirišti „Shemagh“ skarelę:
 Ir aišku reikia nepamiršti svarbiausio galvos aksesuaro – apsauginių akinių. Juos galima naudoti atskirai arba iškart su apsaugine veido kauke:
Pastarasis karys puikiai priderinęs savo aprangą prie dykumos. Vienintelis jį demaskuojantis dalykas yra jo ginklas ir blizgantis akinių paviršius. Žaidžiant airsoftą akiniai privalomi. Tačiau vietoj rasojančių ir blizgių galima pasirinkti akinius su specialiu metaliniu tinkleliu. Ne visiems jie tinka ir patinka, tačiau tikrai padeda išvengti rasojimo. Dar vienas veidą dengiančios kaukės privalumas – nebebaisu gauti šratų seriją į veidą. Kaukės minusas – trukdymas taikytis.
Internete sklando keletas patarimų kaip maskuoti savo ginklą jo neperdažius. Vienas iš tokių pasiūlymų – naudoti „Shemagh“ skarelę:
Neatrodo labai patogu, bet „Snaiperiams“ iš bėdos turėtų tikti. Judant ir bėgiojant manau iškils keletas problemų. Visų pirma skarelę reikėtų gerai pritvirtinti prie ginklo. Visi nepritvirtinti galai maskatuosis, klius už krūmų ir tuo pačiu demaskuos jus. Apvyniojus ginklą pasunkės ginklo užtaisymas, dėtuvių keitimas, optikos reguliavimas. Rimtesni snaiperiai naudoja keletą būdų savo ginklui užmaskuoti. Pirmiausia tai yra ginklo dažymas (galima terliotis pačiam arba pasitelkti pagalbon profesionalus): 

Palyginimui žvilgtelkit į sekančią nuotrauką ir pajusit skirtumą:
 

Labai norint galima išvengti dažymo naudojant maskuojančią lipnią juostą bei pagalbines priemones, apie kurias pašnekėsim šiek tiek vėliau. Dar vienas būdas likti nepastebėtam – slėptis šešėlyje. Vienintelis šį karį išduodantis dalykas yra nepridengtas veidas ir pirštai:


 

Štai dar vienas karys su specialia maskuojančia apranga. Angliškai toks kūrinys vadinamas „Ghillie“ arba „Ghillie Suit“. Gerai pasislėpus ir nejudant toks karys būtų beveik nepastebimas. Deja, viską gadina neužmaskuotas ginklas. Paieškojus internete ir mokant anglų ar rusų kalbas galima prisirinkti daugybę informacijos snaiperių ir jų maskuotės tema. Taupant jūsų laiką pateiksiu paprasčiausią būdą maskuojančiam chalatui pasigaminti, kurį radau šičia:
Jums reikės:
  • Tinklo (geriausiai tinka jūrinis tinklas, jei žinot iš kur jo gauti); 
  • Keleto matinių spalvų storų siūlų (puikiai tinka ir mezgimo siūlai); 
  • Gabaliuko tamprios guminės virvutės; 
  • Vieno slankiojančio užveržėjo.
Veiksmas vyksta sekančia tvarka:
  1. Iš tinklo iškerpam bei susiformuojam norimą apsiausto formą ir dydį (nepamirškit skylės veidui);
  2. Suraišiojam visą kūrinį į vientisą daiktą; 
  3. Nepamirštam aplink skylę veidui įverti tampriosios guminės virvutės su slankiojančiu užveržėju (skamba sudėtingai, bet taip nėra); 
  4.  Nuobodžiausia dalis susikarpyti ir suraišioti visus siūlus. Kuo siūlai ilgesni, tuo mažiau jų reikės, kuo trumpesni – tuo labiau styros ir geriau maskuos.
Baigę turėtumėt gauti kažką panašaus: 

Maniškis apsiaustas skirtas maskuoti galvai ir nugarai. Kadangi gulint ant pilvo jo ir taip nesimato. Pilnas kostiumas turėtų maskuoti ir kojas bei rankas. Norint pasiekti maksimalų rezultatą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad:

  • Derinant aprangą prie aplinkos 40-60 % maskuotės turėtų sudaryti aplink jūsų slėptuvę randama augmenija (tam labai padeda tinklas); 
  • Tik nejudantis snaiperis yra nepastebimas (sujudėjus visas vargas nueina perniek); 
  • Visas šis garderobas turi nemažai svorio ir veikia kaip kailiniai, ko pasekoje karštą dieną muša prakaitas, rasoja akiniai; 
  • Visas šis balaganas smagiai renka aplinkinius šapus bei kitas šiukšles, o pririnkęs nenori su jais skirtis (tai gerai maskuoja, bet jo išvalymas tikrai užknisa);
Kaip ir minėjau anksčiau, pateikiu dar vieną ginklo maskavimo būdą, kuris labiau aktualus snaiperiams. Tai paprasčiausia guma, naudojama siuvimui. Ant jos priraišiojame tų pačių siūlų, kuriuos naudojom ir apsiausto gamyboje. Reikalui esant, imame visą šį kūrinį ir tiesiog apvyniojame juo ginklą. Guma gerai priglunda ir nesimakaluoja. Tuo pačiu už jos galima prikaišioti žolių bei kitos augmenijos.  
Tai tik vienas iš galimų „Ghillie“ variantų. Jį pasirinkau, nes man jis atrodė paprastas ir reikalaujantis mažiausiai vargo. Nepamirškit, kad keičiantis aplinkai, turėtų keistis ir jūsų maskuotė. Neretai prisitaikyti ganėtinai sunku, bet kartais įmanoma užsimaskuoti ir vidury prekybos centro.

TAI TIEK PAMĄSTYMŲ ŠIAM KARTUI

2013 m. gegužės 2 d., ketvirtadienis

KAIP PASIGAMINTI AIRSOFTO GRANATĄ?


Tiek tikram mūšyje, tiek airsofto žaidime dažniausiai skeveldrinės granatos naudojamos pasislėpusiam priešui naikinti. Galima užsisakyti ar nusipirkti netgi labai tikroviškai atrodančių airsofto granatų. Aišku jos kainuos nepigiai. Taip pat galima pasigaminti pačiam. Kiek tikroviškai jos atrodys? Tai jau priklauso nuo jūsų kantrybės ir paaukoto laisvo laiko.

Paprasčiausiai granatai pasigaminti jums reikės: 
  • Sprogstamo užtaiso (dažniausiai naudojama „ZUKI“ petarda).
  • Kartono ir storo popieriaus korpusui (vieno „Vatmano“ lapo pilnai užtenka šešioms granatoms). 
  • Žirnių ar pupų vietoj skeveldrų (žirniais lengviau užpildyti mažas granatas ir jų daugiau telpa). 
  • Klijų kartonui ar medienai (patikimas daiktas „Lipalas“). 
  • Lipnios juostos (kad mažiau būtų vargo klijuojant korpusą). 
  • Žirklių popieriui. 
  • Dažų pagal pageidaujamą granatos spalvą.
 Ką daryti: 

  1. Nudažome kartoną ir popierių pageidaujama spalva. Tam aš dažniausiai naudoju purškiamus universalius dažus balionėlyje, bet tinka ir paprasta akvarelė ar guašas. Nudažyti užtenka vieną, išorinę pusę. Kadangi granatos vidaus vis tiek nieks nematys.
  2. „ZUKI“ parsiduoda po šešias petardas dėžutėj. Todėl norėdami pasigaminti šešias granatas iš kartono išsikerpam 12 skrituliukų. Kuo didesni skrituliukai tuo platesnė bus ir granata. Tačiau granatos aukštį apriboja petardos aukštis, tad nepersistenkit ir išlaikykit proporcijas.
  3. Imame 6 skrituliukus granatų dugnui ir ant jų per vidurį klijuojam petardas. Knatas petardos uždegimui turėtų likti viršuje.
  4. Palaukiam kol klijai išdžius ir išsimatuojam kokio dydžio popieriaus lakštų mums reikės korpusui. Aukštį kaip ir sakiau riboja pačios petardos aukštis, plius dviejų kartono skrituliukų storis. 
  5. Išsikirptą korpuso stačiakampį susukam ir suklijuojam lipnia juosta. Taip daug greičiau ir patikimiau nei vargti su klijais. 
  6. Gatavą korpusą maunam ant skrituliuko su petardą. Prieš tai skrituliuko kraštą patepam klijais. Turėtų gautis nedidelis cilindras su petarda viduje.
  7. Klijams išdžiūvus į korpusą pripilam žirnių ar kito užtaiso. Vietoj žirnių galima naudoti pupas ar plastikinius airsofto šratus. Tačiau pastarieji labiau praverčia šaudant priešus ir nėra visai pigūs. Pripildant korpusą žirniais viršui reikėtų palikti vietos paskutiniam skrituliukui. 
  8. Imame likusį skrituliuką ir praduriam jame skylę petardos knatui. Tai granatos viršus. 
  9. Skrituliuko kraštus patepame klijais, per skylę prakišame knatą ir prilipdome granatos viršų. 
  10. Palaukiam kol klijai išdžius ir savo rankose turim sprogstantį cilindrą, detonuojamą žiebtuvėliu uždegus petardos knatą. Taigi kartu su granatom teks nešiotis ir ugnies. Geriau juos laikyti atskirose vietose.
Knato degimo laikas gan ilgas, bet vis tiek nerekomenduoju laikyti uždegtos granatos rankose. Jei įmesite granatą į šlapią sniegą ar balą – knatas gali užgesti ir nebus jokio BUM. Aišku pasitaiko brokuotų petardų. Juk net ir kinai kartais broką gamina. Taip pat būna, kad knatas užgęsta net skrisdamas ore.
Tingintys žaisti su klijais ir popierium korpusui naudoja pripučiamos oro balionėlius. Tiesiog prikiša į juos žirnių, vidun petardą ir viskas. Čia jau skonio reikalas.

Norintys pasigaminti granatas su ištraukiamu žiedu tiesiog atlieka šiuos veiksmus:
  • Prie petardos krašto prilipdo kelis degtukus arba tiesiog sieros. 
  • Prilipdžius petardą prie pirmojo skrituliuko (dugno), knatas nulenkiamas žemyn prie degtukų galvučių. 
  • Iš degtukų dėžutės šono, metalinio žiedo, lipnios juostos bei klijų pasigamina ištraukiamąją granatos dalį, kuri uždegtų degtukus, po to knatą ir galiausiai detonuotų petardą. 
  • Gumyte viską pritvirtina prie petardos šono taip, kad staigiai patraukus užsidegtų degtukai. 
  • Toliau pasigamina korpusą, užpildo jį žirniais ir užlipdo viršutinį skrituliuką. 
  • Uždegimo juostelei ištraukti viršuje paliekama didesnė skylutė. 
  • Ir pabaigai prie juostelės pritvirtinamas metalinis žiedas. Tai gali būti žiedas raktams arba tiesiog savadarbis kūrinys iš vielos. 
 

Autentikos gerbėjai gali pasigaminti netgi tokį džiaugsmą:

 
O paaukojus daugiau laiko ir kantrybės galima pasigaminti tai: 

 
PASTABOS:
  • Nors tai ir netikra granata, tačiau aplinkiniai civiliai to nežino. Persistengus su autentika gali tekti aiškintis policijai.
  • Net ir netikra granata vis tiek yra sprogmuo. Ir jei jūs mylit savo pirščiukus, tai elgsitės su ja pagarbiai. Nesprogusių granatų liesti negalima. Taip pat jų negalima mėtyti atgal.
  • Mėtyti granatą tiesiai į žmogų nerekomenduojama. Supykęs jis gali mestelti atgal akmenį.
  • Dažniausiai žaidimuose susitariama, jog granatai sprogus lauke – žūsta 3-5 metrus nuo jos buvę žaidėjai. Sprogus pastate visi buvę tame pačiame kambaryje – laikomi nukautais.

BŪKITE ATSARGŪS IR LINKSMO ŽAIDIMO JUMS.

2013 m. gegužės 1 d., trečiadienis

KOVOS IR ŽYGIO RIKIUOTĖS


Veiksmai vykdant priekinę, šoninę ir galinę saugas

  Priekinė sauga

  • Du kariai juda priekyje, bet nuotolis nuo patrulio negali būti didesnis už regėjimo galimybes;
  • Naudojasi kompasu (išlaiko nustatytą maršrutą), stebi patrulį (jo veiksmus, judėjimo kryptį), ir vado ženklus;
  • Juda vingiais į kairę ir dešinę, tikrindami visas vietoves kurias kirs patrulis;
  • Stebi ne tik priešakyje esančią vietovę, bet ir medžių viršūnes (kad pastebėtų snaiperius), bei sau po kojomis (minų atotampos, mažai pastebimos vielų užtvaros);
  • Blogo matomumo sąlygomis, atstumas nuo patrulio labai sumažėja, kad būtų išsaugotas akių kontaktas;
  • Ginklai paruošti kovai: šratas lizde, keitiklis automatinės ugnies padėtyje;
  • Paprastai kas 4 – 5 žingsniai atsisuka ir stebi praeitą maršrutą nenutraukdamas judėjimo.

Šoninė sauga:
  • Mažuose patruliuose šoninę saugą atlieka kiekvienas patrulio karys. Vadas paskiria kiekvienam kariui jo stebėjimo sektorių, kuris paprastai nesikeičia viso patruliavimo (žygio) metu;
  • Didesni patruliai skiria po du karius į kiekvieną pusę, kaip ir priekinės saugos atveju. Jų užduotis analogiška priekinei saugai. Pagrindinis tikslas – aptikti priešo pasalas ir žvalgus. Paskirti kariai juda patrulio maršrutu, stengiasi nepamesti jų iš akių, kad reikalui esant galėtų perduoti garsinius ar nebylaus valdymo signalus.

Galinė sauga:
  • Vykdo paprastai vienas karys (mažuose patruliuose). Jo užduotis stebėti patrulio užnugarį; 
  • Judant būriui galinę saugą vykdo paskutinis skyrius arba iš jo sudėties tam skirti kariai.

Kitos būtinos žinios 

Garsiniai signalai: lengviausias būdas kontroliuoti, panaudojant žodines komandas. Vadas komandas turi tarti aiškiai ir raiškiai, bet neturi šaukti (išskyrus išimtinus atvejus). Nakties metu ar kai priešas netoliese, kariai turi būti sustabdomi. Informacija perduodama pašnibždomis, o kariai turi perduoti informaciją vienas kitam. Jei negalima naudoti žodinių signalų, komandos perduodamos gestais. 

Begarsės ryšio priemonės (gestai, nebylaus valdymo signalai): naudojami nesant kitos galimybės, esant šalia priešo. Visi turi žinoti ženklus ir kaip juos perduoti. Jei įvedami savi ženklai, jie turi būti suprantami kiekvienam kariui. Ženklas gali būti paryškinamas žvilgsnio kryptimi ar galvos judesiu. Visi kariai prisideda prie ryšio palaikymo, išlikdami pasirengę ir siųsdami tikslią informaciją. Signalą sustoti gali duoti kiekvienas, o atnaujinti judėjimą – tik vadas. 

Karių skaičiavimas. To reikia, kad būtų įsitikinta, jog visi pasirengę ir visi dalyvauja. Kariai turi būti skaičiuojami perkirtus kliūtis, po susidūrimo su priešu, po sustojimo. Judant vora paskutinis sako “vienas”, antras suduodamas per petį trečiam, sako “du” ir t.t., kol informacija patenka pas vadą. Jei yra netikslumų patrulis sustabdomas. Skaičiai perduodami, kai paskutinis karys gauna vado komandą “Siųsti skaičių”. Siunčiantysis informaciją turi būti įsitikinęs jog informacija gauta. 

Atstumo skaičiavimas: Priklausomai nuo patrulio dydžio, mažiausiai du kariai atlieka atstumo skaičiavimo darbą. Jie yra atskirti vienas nuo kito, kad nedarytų įtakos vienas kito skaičiavimui. Atstumas perduodamas vadui po komandos “Siųsk atstumo skaičių”. Komanda duodama abiem atstumą skaičiuojantiems kariams. Abu skaičiai turi būti beveik vienodi. Šių skaičių vidurkis bus tiksliausias skaičius, nurodantis atstumą.

Žemiau pateikiama dažniausiai naudojamos žygio rikiuotės: 

Pranašumai:
1)      Lengvai suprantama, nereik papildomų aiškinimų.
2)      Mažiausiai pažeidžiama apšaudant iš šono. Greitai sutelkiama ugnis gynybai.
3)      Patogu judėti siaurais keliukais ar mišku, grioviais ir kalnų keteromis.
4)      Geresnis valdymas naktį, esant blogam matomumui ar uždaroj erdvėj.
5)      Lengviau įveikti siaurus kliūčių ruožus, tankų mišką, džiungles, krūmynus.

Trūkumai:
1)      Blogai sutelkiama ugnis frontui. Kovoja tik priešakinis karys.
2)      Žmonės labiau pripratę žiūrėti į priekį, kai turėtų dairytis į šonus.


Pranašumai:
1)      Lengva kontroliuoti;
2)      Naudinga rikiuotė nakties metu.

Trūkumai:
1)      Sutelktas taikinys (nežinau kaip tai galėtų būti trūkumas, matyt būsiu kažką pamiršęs ar pražiopsojęs paskaitų metu). 

Pleištas, dar vadinama rikiuotė kyliu, (analogiškai rikiuotė V raide)



Pranašumai:
1)      Mažiau pažeidžiama esant frontalinei ugniai iš priekio (kai priešas tiesiai prieš mus);
2)      Geras ugnies sutelkimas (naudojam įveikti atvirą vietovę).

Trūkumai:
1)      Sunkesnė kontrolė nei kitose rikiuotėse;
2)      Labiau pažeidžiama kai ugnis iš šono;
3)      Gali tapti ugnies komandų skilimo priežastimi (grandys gali išsibėgioti kaip viščiukai).



Rikiuotė grandimi arba grandimis (dar vadinama rikiuotė linija)

 Veiksmai susidūrus su priešu, pastebėjus priešą

Atsitiktinis susidūrimas. Priešas nelaukia susidūrimo ir nėra pasirengęs kovoti. Tarkim jie laukia puolimo kita kryptimi. Jeigu jūs irgi nebūsite specialiai pasirengę tam susitikimui, pavyzdžiui tik vykdote žvalgybą. Tuomet turite išvengti sąlyčio arba pasitraukti kuo greičiau ir toliau vykdyti užduotį.

Atliekami šie veiksmai:

“Laikrodžio” sistema yra vienas iš būdų pasitraukti:
1)      Vadas sako kryptį pagal laikrodį ir atstumą;
2)      Grandies vadas turi būti ypač budrus, kad suprastų vado įsakymą ir įsitikintų, kad visi kariai teisingai suprato įsakymą bei judėtų nustatyta tvarka;
3)      Įvykdę įsakymą ir atsitraukę laukia tolimesnių vado įsakymų.

“Ugnis ir judėjimas” yra kitas pasitraukimo būdas:
1)      Kariai, patekę į priešo ugnį, tuoj pat turi pradėti atsakomąją ugnį;
2)  Vadas likusius karius (grandį) veda tam tikrą nedidelį atstumą ir pradeda šaudyti, pridengdamas atsitraukiančią grupę, kuri buvo patekusi į priešo ugnį; (išvedimui naudojama “laikrodžio” sistema);
3)      Veiksmai kartojami tol, kol sąlytis bus nutrauktas;
4)      Negalint išvengti sąlyčio, vadas duoda įsakymą naikinti priešą puolant.


Grandžių veiksmai susidūrus su priešu, kai vadas nusprendžia vykdyti atsitraukimą

 Naudojama analogiška JUDU–DENGIU taktika kaip ir dviejų karių atveju: 



  • Veiksmai kartojami kol kariai palieka pavojingą zoną;
  • Dengiant BRAVO, ALFA atsitraukia toliau už jų nugarų ir tada pradeda dengti draugus;
  • Svarbiausia neužlysti tave dengiantiems kariams prieš vamzdį (nes taip trukdai jiems šaudyti ir pačiam gali tekti paragauti draugiškos ugnies);
  • Atsitraukiant bei dengiant taip pat svarbu nesusigrūsti vienoje vietoje ir jei įmanoma naudotis priedanga (kelmai, medžiai, grioviai, apkasai, akmenys).
Grandžių veiksmai susidūrus su priešu, kai vadas nusprendžia vykdyti puolimą



  • Veiksmai kartojami kol kuri nors pusė sunaikinama arba pasiduoda;
  • Dengiant BRAVO, ALFA juda toliau į priekį ir tada pradeda dengti draugus;
  • Svarbiausia neužlysti tave dengiantiems kariams prieš vamzdį (nes taip trukdai jiems šaudyti ir pačiam gali tekti paragauti draugiškos ugnies);
  • Judant bei dengiant taip pat svarbu nesusigrūsti vienoje vietoje ir jei įmanoma naudotis priedanga (kelmai, medžiai, grioviai, apkasai, akmenys).

PASTABOS:
  • Kariams suartėjus bet kuri rikiuotė tampa labiau pažeidžiama. Tuomet viena serija taiklesnis šaulys gali išguldyti ištisą skyrių; 
  • Turi būti nuolat išlaikomi ne tik atstumai, bet ir geras veiksmų koordinavimas, kurį užtikriną greitas bei tikslus visų signalų atkartojimas. Kartoti reikia tiek balsu šaukiamas, tiek nebylaus valdymo signalais perduodamas komandas. Tik veikdamas kaip vientisas organizmas, gerai sustyguota komanda, jūsų būrys gali pasiekti pergalę su mažiausiai netekčių. 
  •  Realiame gyvenime nukauti kariai nebepakyla, tačiau net kelionė į „mertviaką“, persigrupavimas bei grįžimas į žaidimą – atima laiką ir jėgas, kurių taip reikia norint įveikti priešą. 
  •  Net ir vienas nukautas karys ženkliai sumažina jūsų kaip būrio pajėgumus, o tuo pačiu metu ir kovinę galią. Airsofte nukautieji evakuojasi patys, tačiau tikrame mūšyje, bet kokia netektis ar sužeidimas iškart suvaržo ir demoralizuoja visus karius.

Veiksmai sustojus

Yra dvi sustojimo rūšys:
Trumpas sustojimas – trumpesnis nei 5 minutėms (patikslinti judėjimo kryptį, koordinates ar pasiklausyti). Jo metu atliekama:
  • Visi gauna vado signalą trumpam sustoti;
  • Visi tyliai klaupiasi ant vieno kelio savo sektorių kryptimi;
  • Paskutinis karys iš patrulio sukasi į užnugarį.
Ilgas sustojimas – trukmė iki 15 min. (užmegzti ryšį, pailsėti ir pan.). Jo metu atliekami veiksmai:
  • Visi gauna vado signalą sustoti;
  • Visi užima žiedinės gynybos pozicijas vado nurodytose vietose;
  • Kariai stebi paskirtus sektorius;
  • Prieš pradedant judėti, perduodamas sutartinis signalas.
 
Žiedinė gynyba

Populiariausia ir paprasčiausia, todėl dažniausiai naudojama tiek kariuomenėje tiek airsofte, karių išsidėstymo schema. Naudojama trumpai sustojus (patikslinti maršrutą; pastebėjus ar išgirdus kažką įtartino;), taip pat sustojus poilsiui. 

Sustojus ir pasiruošus žiedinei gynybai svarbu įvertini ir naudoti:

  • Šaudymo sektoriai. Kiekvienas karys turi tiksliai žinoti ir stebėti jam paskirtus gynybos ruožus bei nesiblaškyti dairantis į šalis;
  • Priedanga. Kelmai, medžiai, grioviai, akmenys – tai natūralios gamtos priedangos. Įsikuriant ilgesniam laikui ir ruošiantis rimtai gynybai dažniausiai kasami apkasai (gulimi, klūpomi, stovimi, slėptuvės, bunkeriai, tranšėjos), renčiamos inžinerinės užtvaros skirtos sustabdyti priešo karius ir techniką (vielos užtvaros, mediniai ir metaliniai „ežiai“ bei kita);
  • Maskuotė (šviesos, garso, oro, savo buvimo vietos), apie kurią bus šnekama atskirai;
  • Nebylaus valdymo signalai (jiems skirtas atskiras skyrius).



 Vadas su savo padėjėjais dažniausiai įsitaiso „žiedo“ viduje ir priima tolimesnių veiksmų planą.

Čia pateikiama tik keletas nuotrupų apie karybą. Nesiruošiu atskirai ir smulkiai aptarinėti būrio, kuopos, bataliono ar kitų didesnių dalinių taktikos. Šis puslapis skirtas airsoftui, todėl manau, kad pateiktos medžiagos pilnai užteks pradiniam susipažinimui. Be to, kuo daugiau žmogus žinai – tuo daugiau pamiršti. Tiesiog šiek tiek skaitalo visiems norintiems kažką sužinoti ir nešaudyti varnų bei negaišti brangaus žaidimo laiko :)